Kas yra deimantas ir kada jis vadinamas briliantu?

Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Jo cheminė sudėtis yra kristalinė anglies modifikacija, minerale galima rasti ir priemaišų – silicio, geležies, magnio, titano ir kitų. Gamtoje rastų deimantų paviršiai ruplėti, kiek blizgūs, spalvos pastelinės, tamsios arba bespalvės. Spalva priklauso nuo kristalo sudėtyje esančių priemaišų. Deimantas yra atsparus rūgštims ir šarmams, yra labai kietas (pagal Moso skalę jo kietumas yra 10 balų), bet tuo pat ir labai trapus. 

Deimanto grožis atsiskleidžia tada, kai yra nušlifuojamas ir jam suteikiama forma. Dažnai yra manoma, kad deimantas ir briliantas yra sinonimai, taičau taip nėra. Deimantas yra mineralinė medžiaga randama gamtoje, o briliantas yra akmens pjovimo tipas – “Briliant cut”. Briliantu galime vadinti akmenį tada, kai jis turi ne mažiau kaip 57 briaunas. Taigi, ne visi deimantai yra briliantai, galima rasti dar bent dešimt skirtingų formų.

Pjovimo formos:

Apvali forma (angl. Round cut)

Kvadrato forma (angl. Princess cut)

Ovalo forma (angl. Oval cut)

Stačiakampio forma (angl. Emerald cut)

Aštuonkampio forma (angl. Asscher cut)

Ovalo su nusmailėjančiais galais forma (angl. Marquise cut)

Kvadrato ar stačiakampio formos su nukirstais kampais (angl. Radiant cut)

Kvarato (pagalvėlės) forma su užapvalintais kampais (angl. Cushion cut)

Lašo/kriaušės forma (angl. Pear cut)

Širdelės forma (angl. Heart cut)

Brilianto kokybė ir kaina yra vertinami pagal 4C kriterijus:

  • Dydis/svoris (angl.Carat), 
  • Spalva (angl.Color), 
  • Švarumas (angl.Clarity)
  • Pjovimas (angl.Cut). 

! Šis standartas naudojamas viso pasaulio briliantų pramonėje.

Pjovimas – vienas svarbiausių punktų charakteristikoje. Idealiai suformuotas briliantas – idealiai atspindi visą šviesą. Tai lemia akmens grožį – prikaustantį spindesį. Vizualizacija parodanti šviesos pralaidumą esnt skirtingiems briaunavimo tipams:

Švarumas – beveik visi briliantai turi natūralių įskilimų ar priemaišų, tai prastina akmens skaidrumą, bet paprastai šie intarpai nematomi plika akimi. Švarumo koduotės paaiškinimai:

FL – Nepriekaištingas (angl.Flawless). Nėra trūkumų.

IF – Beveik nepriekaištingas (angl.Internally Flawless). Labai reti trūkumai.

VVS1,VVS2 – Labai, labai maži intarpai (angl.Very,very slightly Included). Labai sunkiai matomi defektai net padidinus 10 kartų.

VS1,VS2 – Labai maži intarpai (angl.Very Slightly Included). Defektai nematomi plika akimi, tačiau matomi padidinus vaizdą 10 kartų.

SI1, SI2 – Nežymūs intarpai (angl.Slightly included). Defektai gali būti matomi po padidinamuoju stiklu, retai plika akimi.

I1,I2,I3 – Matomi intarpai (angl.Included). Briliantai turi intarpus, kuriuos galima matyti plika akimi.

Spalva – vertingiausi briliantai neturi jokio atspalvio. Spalva gali kisti nuo visiškai baltos iki gelsvos ar rusvos. Briliantai spalva klasifikuojami naudojant abėcėlės raides nuo D (bespalviai briliantai) iki Z (matoma spalva).

D – Visiškai bespalvis. Aukščiausia spalvos klasė. Labai reti.

EF – Bespalvis. Spalva nematoma, gali būti nustatoma tik ekspertų.

GH – Beveik bespalvis. Sunkiai matoma spalva.

IJ – Beveik bespalvis. Šiek tiek matoma spalva. Gera vertė.

KM – Matoma spalva. Nedidelė vertė.

NZ – Matoma spalva. Maža vertė.

Svoris – brilianto svoris nusakomas karatais. Vienas karatas yra lygus 0,2 gramo. Juvelyrai dažniausiai briliantus matuoja ne karatais, o milimetrais. Briliantų dydis(mm) yra susijęs su brilianto svoriu(ct), bet sąvokų reikšmė skirtinga, nemaišykite. Lentelėje karatų ir milimetrų vaizdiniai paaiškinimai.

!Taipogi reikėtų atkreipti dėmesį, kad briliantų karatų  vertinimo sistema skiriasi nuo aukso grynumo karatų sistemos.

Leave a Reply