PERLAI – SENIAUSI PASAULIO BRANGAKMENIAI (I)

Oficialiai, seniausi pasaulio perlai buvo minimi jau prieš rašytinę istoriją, todėl įvardinti konkretaus atradėjo negalime. Manoma, kad pirmieji perlai buvo rasti žmonių, ieškančių maisto jūrų pakrantėse. Per tūkstančius metų, perlų panaudojimo paskirtis nepasikeitė, jie visad buvo puošybos elementai. Tai patvirtina papuošalo fragmentas, rastas Persijos princesės sarkofage, datuojamas 420 m. pr.Kr., kuris dabar eksponuojamas Luvro muziejuje, Paryžiuje.

Perlai buvo labai vertinga dovana, o papuošalai su jais galėjo nusakyti žmogaus statusą. Maži, gamtos sukurti, brangakmeniai buvo labai brangūs. Pirmajame amžiuje prieš Kristų, Julijus Cezaris sukūrė įstatymą, kuris leido perlais puoštis tik aukštosios klasės žmonėms. Arabų kultūroje perlai taipogi turėjo didelę reikšmę. Persijos įlanka buvo prekybos perlais centras ir dar prieš atrandant naftą, perlai buvo šalies turtų šaltinis. Senovės Kinijoje perlai bylojo nešiotojo sielos grynumą, o riteriai, tamsiaisiais amžiais, nešiodavo juos mūšio lauke, nes manė, kad perlai  suteiks jiems apsaugą. Perlai tapo apgaubti mistikos ir legendų, o jų atradimas Centrinėje ir Pietų Amerikoje XV-XVI amžiuje paskatino vadinamąjį perlų amžių.

Perlų paklausa ėmė sparčiai didėti, o austrių, kurios sukuria šiuos brangakmenius – mažėti. Skirtingai nuo kitų brangakmenių, kurie iškasami iš žemės, perlas yra gyvas organizmas. Jo susikūrimo procesą galime vadinti magišku ir keistu. Perlas susidaro tuomet, kai koks nors dirgiklis ar parazitas patenka į austrės vidų, minkštuosius audinius. Austrė išskiria medžiagą vadinamą perlamutru, kuri kaupiasi aplink dirgiklį sluoksniais ir taip susidaro perlas. Šiomis dienomis atrasti natūraliai susidariusį perlą sunku, tačiau perlų fermų yra daugybė. Auginami perlai formuojasi tokiu pat principu, vienintelis skirtumas, kad dirgiklis į austrę implantuojamas žmogaus rankomis, o ne patenka atsitiktinai.

Perlų rūšys:

Natūralūs perlai – susidarantys be žmogaus įsikišimo. Šie perlai yra patys vertingiausi ir rečiausi. Vidutiniškai tik vienas moliuskas iš kelių šimtų išaugina perlą, kartais saugodamas savo lobį iki 50 metų.
Kultivuoti perlai – žmogaus pagalba užauginti perlai.

Kultivuoti perlai vieni iš labiausiai paplitusių rinkoje. Skirstomi į gėlavandenius ir jūrinius perlus.

Gėlavandeniai perlai auginami ežeruose ir tvenkiniuose. Jie pasižymi švelniomis pastelinėmis spalvomis: balkšva, persikine, levandų. Šios spalvos susikuria natūraliai, tačiau perlai gali būti dažomi intensyvesnėmis spalvomis. Perlų formos gali būti labai įvairios, vieni įdomesnių – Keshi perlai. Jie yra netaisyklingos formos, o susiformuoja moliuskui atmetus įdėtą branduolį perlo augimo proceso metu, arba branduoliui suplyšus. Būtent dėl kitokio augimo, Keshi perlai neturi branduolio, dažniausiai yra maži, formos ir spalvos – pačios įvariausios. Keshi perlai man primena maištautojus, jie nepaklūsta žmogui ir primena gamtos nenuspėjamą ir stebuklingą jėgą. Kiti maži maištautantys slapukai – Mabe perlai. Tai perlai, kurie užauga prisitvirtinę prie kriauklės sienelės, todėl jų forma būna pusiau sferinė. Tiek Mabe, tiek Keshi perlai gali augti ir gėluose, ir sūriuose vandenyse.

Keshi perlai
Mabe perlai

Kultivuotų jūrinių perlų rūšys:

Akoya perlai – auginami sūriuose Japonijos, Kinijos ir Vietnamo vandenyse. Jų forma beveik tobulai apvali, o dažniausiai pasitaikanti spalva – balta su šiltų tonų atspalviais. Akoya perlai turi ypatingą blizgesį, o jų dydis 3-8 mm.

Taičio perlai – auginami pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, aplink Prancūziją ir Polineziją esančias salas. Taitis yra didžiausia iš salų. Taičio perlai dar vadinami juodaisiai perlais, bet jų spalva nėra visai juoda, dominuoja tamsūs mėlynos, rudos, sidabrinės ar violetinės spalvos. Šie perlai yra vieninteliai natūraliai tamsių atsplavių perlai. Labai retai randama apvalių formų, dažniausiai šie perlai būna ovalūs, nelygaus paviršiaus, o jų dydis 8-16mm.

Pietų jūros perlai – auginami šiaurės Australijoje ir Filipinų salose. Pietų jūros perlai yra ypač reti, jų išgaunama 10 kartų mažiau nei deimantų. Šie perlai dažniausiai yra taisyklingos, apvalios formos, balti ir išsiskiria savo dydžiu – 8-20mm.

Reikėtų paminėti, kad rinkoje galima rasti ir sintetinių perlų, pagamintų iš plastiko ar stiklo. Tokių perlų kokybė ir vertė maža, tad renkantis šiuos brangakmenius reikėtų pasidomėti gemologo patarimais.